- čeklus
- čeklùs, -ì adj. (4) kuris gerai nuaugęs, gero būdo (žmogus ar gyvulys), gražus, puikus: Dailus, klienas, sutikęs žirgas bus čeklùs J. Čeklùs bernelis; čeklì mergelė; čeklùs arklys; čeklì karvė Sr. Čeklus ir gabus A1885,284. | Čeklus (gerai padarytas) votegas, kirvis Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.